1
Tai, ką pamat me, sukr t iki širdies gelmių. O
pamat me ligas, skurdą, pamirštą senatvę. Seneliai
d kojo nesl pdami ašarų, sak , kad taip jų dar
niekas nesveikino. Kai grįžome į mokyklą, ilgai
nenor jome skirstytis. Suvokimas, kad šalia mūsų
gyvena tiek...
More
1
Tai, ką pamat me, sukr t iki širdies gelmių. O
pamat me ligas, skurdą, pamirštą senatvę. Seneliai
d kojo nesl pdami ašarų, sak , kad taip jų dar
niekas nesveikino. Kai grįžome į mokyklą, ilgai
nenor jome skirstytis. Suvokimas, kad šalia mūsų
gyvena tiek vienišų, pamirštų žmonių, privert į
pasaulį pažvelgti kitomis akimis.
Šiais metais mes kep me pyragus, minkštas
bandeles, v l dar me atvirukus ir jome sveikinti
vienišų žmonių. Pradžiuginome dar daugiau
širdžių, nes šiemet akcijoje dalyvavo ir septintų
klasių mokiniai.
Agn Iziumcevait , Judita Pintukait ,
Aist Sirutyt , 8a klas
Štai ir pagaliau at jo ilgai lauktas šv. Kal dų metas.
Metas, kai žmon s sugrįžta atgal namo po ilgų dienų rutinos.
Nors šis metas ir n ra lengvas – dovanos, patiekalai, namų
ruošos darbai – giliai širdyje tai lyg atokv pis ir įkv pimas eiti
toliau, siekti, nesustoti. Gal d l to, kad kiekviena panaši
švent , jos akimirkos žmogaus sielai lyg terapija. Pliūpsnis
šilumos, meil s, artumo...
Guoda
Gerumo nebūna per
Less
